prajėvas

×prajė̃vas sm. (2) 1. SGII33, VoL31 žr. 1 prajovas 1: Prieš ką gi šitie prajėvai (pašvaistės) an dangaus? Mlt. Visokių prajėvų yr in šito margo svieto Žl. Tęnai pamatė dyvus prajėvus BM1. Koki dyvai, koki zo prajėvai, kad vasarą ežerai užšalo! TDrIV48. Prajėvùs darė DP167. Ne stebuklas buvo, kad pražibo kūnas jo, nei prajėvas SPII35. Prajėvai rodysis PK149. 2. šmėkla, vaiduoklis: Apsivilkęs šitokiu drabužiu atrodytumei tikras prajėvas Kp. Vėlai važiuojant per mišką pasirodo prajė̃vai Kkl.